Internetas
Internetas (angl. Internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus.[1]
Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.
Interneto protokolai turi kelis lygius. Žemiausiame lygyje (kuris reikalingas visiems aukštesniems) naudojami IPv4 ar IPv6 protokolai, kiekvienam kompiuteriui suteikiant tuo metu unikalų IP adresą. Kitame lygyje, ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojami TCP/IP ir UDP protokolai. Jie sukuria kanalą duomenims perduoti. Dar aukštesniame lygyje naudojami konkrečiam tikslui skirti protokolai (HTTP – tinklalapiams perduoti, SMTP – elektroniniam paštui, FTP – paskiroms byloms siųsti ir pan).
Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga.
Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo (angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW) duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita.
Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos.
Rašyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Internetas yra vieno konkretaus (nors ir labai plataus) kompiuterinio tinklo pavadinimas (angl. The Internet), taigi gali būti laikomas tikriniu daiktavardžiu, kuris anglų turėtų būti rašomas didžiąja raide. Tačiau ilgainiui plačiai vartojant anglų kalboje žodis daugelio pradėtas suvokti kaip bendrinis ir imtas rašyti mažąja raide.[2] Lietuvių kalboje laikomas bendriniu daiktavardžiu ir rašomas mažąja raide[3].
Interneto istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Interneto istorijos pradžia galima laikyti 1969 m. spalio 29 d., kai į ARPANET tinklą pirmą kartą buvo sujungti Kalifornijos ir Stanfordo universitetų tyrimo centrai.[4] Iki 1971 m. internetas apjungė 15 vietovių.[5][6]
Didžiausias lūžis ARPANET plėtroje įvyko 1981 m., kai Nacionalinis mokslo fondas finansavo Kompiuterių mokslo tinklą (CSNET), taip išplėsdamas prieigą prie ARPANET. 1982 m. buvo standartizuotas interneto protokolų rinkinys (TCP/IP), kuris paskatino tarpusavyje sujungtų tinklų visame pasaulyje plitimą. TCP/IP tinklo prieiga ženkliai išsiplėtė 1986 m., kai Nacionalinio mokslo fondo tinklas (NSFNet) suteikė mokslininkams prieigą prie superkompiuterių svetainių Jungtinėse Amerikos Valstijose iš pradžių 56 kbit/s, vėliau - 1,5 Mbit/s ir 45 Mbit/s duomenų perdavimo sparta.[7] 1988-1989 m. NSFNet tinklas išsiplėtė į Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos akademines ir mokslinių tyrimų organizacijas.[8] Nors kiti tinklo protokolai, pavyzdžiui, UUCP ir PTT viešieji duomenų perdavimo tinklai, buvo išplitę jau gerokai anksčiau, tai buvo interneto, kaip tarpžemyninio tinklo, pradžia. Komerciniai interneto paslaugų tiekėjai atsirado 1989 m. JAV ir Australijoje.[9] 1990 m. ARPANET buvo uždarytas.
Interneto augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | Stotys |
| 1969 | 4 |
| 1971/4 | 23 |
| 1974/6 | 62 |
| 1977/3 | 111 |
| 1981/8 | 213 |
| 1982/5 | 235 |
| 1983/8 | 562 |
| 1984/10 | 1 024 |
| 1985/10 | 1 961 |
| 1986/11 | 5 089 |
| 1987/12 | 23 174 |
| 1988/10 | 56 000 |
| 1989/10 | 159 000 |
| 1990/10 | 313 000 |
| 1991/10 | 617 000 |
| 1992/10 | 1 136 000 |
| 1993/10 | 2 056 000 |
| 1994/10 | 3 864 000 |
| 1995/7 | 6 642 000 |
| 1996/7 | 13 881 000 |
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Stakėnas. Internetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 177 psl.
- ↑ Schwartz, John (29 December 2002). „Who Owns the Internet? You and i Do“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 17 April 2009. Nuoroda tikrinta 19 April 2009. „Allan M. Siegal, a co-author of The New York Times Manual of Style and Usage and an assistant managing editor at the newspaper, said that 'there is some virtue in the theory' that Internet is becoming a generic term, 'and it would not be surprising to see the lowercase usage eclipse the uppercase within a few years.'“
- ↑ http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3498-internetas Archyvuota kopija 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gromov, Gregory (1995). „Roads and Crossroads of Internet History“. Suarchyvuotas originalas 2016-01-27.
- ↑ Hafner, Katie (1998). Where Wizards Stay Up Late: The Origins of the Internet. Simon & Schuster. ISBN 978-0-684-83267-8.
- ↑ Hauben, Ronda (2001). „From the ARPANET to the Internet“. Suarchyvuota iš originalo 2009-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-05-28.
- ↑ Frazer, Karen D. (1995). „NSFNET: A Partnership for High-Speed Networking, Final Report 1987–1995“ (PDF). Merit Network, Inc. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-02-10.
- ↑ Ben Segal (1995). „A Short History of Internet Protocols at CERN“. Suarchyvuotas originalas 2023-06-08. Nuoroda tikrinta 2011-10-14.
- ↑ Clarke, Roger. „Origins and Nature of the Internet in Australia“. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-09. Nuoroda tikrinta 2014-01-21.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dar viena interneto istorijos versija Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Interneto archyvas
- Internet Block Diagram Archyvuota kopija 2005-05-26 iš Wayback Machine projekto.